Ateities įmonėse: ne tik žmonės. Ar esate tam pasiruošę?

Dešimtmečius įvairios darbų sistemos bei programos buvo kuriamos žmonėms. Šiandien jomis pradeda naudotis DI agentai. Kyla klausimas: kur ir ar šiame procese išlieka svarbus žmogaus vaidmuo?

„Excel“ buvo sukurtas žmogui, kuris žiūri į ekraną, analizuoja lenteles ir spaudžia mygtukus. Tuo pačiu principu veikia daugelis klientų valdymo (CRM), apskaitos ir vidinių įmonių sistemų. Visos jos remiasi ta pačia ar panašia veikimo sistema: prie kompiuterio sėdi žmogus, kuris mato informaciją, ją analizuoja, pats nusprendžia, ką daryti toliau bei naudojasi tam reikalingomis ir jam suprantamomis technologijomis.

Pastaruosius tris dešimtmečius programinės įrangos kūrėjai stengėsi, kad šis darbas būtų kuo patogesnis, greitesnis ir efektyvesnis. Ir jiems pavyko. Darbo rinkoje atsirado naujas programinės įrangos naudotojas: dirbtinio intelekto agentas.

Jam nebūtina matyti gražiai išdėstytų mygtukų, spalvotų diagramų ar animacijų. Jis 24/7 gali dirbti tiesiogiai su sistemos duomenimis ir funkcijomis.

Jeigu agentui pateiksime žmogui skirtą ir reikalingą darbo aplinką, jis gali susidurti su nereikalingais sunkumais. Tačiau jeigu suteiksime aiškią, patikimą sąsają su sistema, duomenis bei užduotis, jis galės nuosekliai atlikti daugybę veiksmų be nuolatinio žmogaus įsikišimo.

Čia ir atsiranda esminis pokytis.

Užuot klausę, kaip pridėti DI prie jau naudojamos programos, turime pradėti klausti: kaip ši programa turėtų veikti, jeigu visą ar didžiąją dalį joje darbo atliktų DI agentas?

Kai DI agentai pradeda savarankiškai dirbti Jūsų sistemose

Tai nėra vien ateities prognozė. Technologiniai pagrindai tokiam darbui jau sukurti, tobulinami ir vis plačiau naudojami.

2024 m. lapkritį JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“, kurianti DI asistentą „Claude“, pristatė atvirą standartą „Model Context Protocol“ (MCP). Jis leidžia DI sistemoms paprasčiau ir vienodu būdu prisijungti prie skirtingų duomenų šaltinių, programų bei įrankių, todėl nebereikia kiekvienai sistemai kurti atskirų integracijų. Paprastai tariant, MCP leidžia DI agentui suprasti, kokius veiksmus jis gali atlikti kitose sistemose, ir naudotis jų funkcijomis.

Tačiau vien galimybės prisijungti nepakanka. Ne mažiau svarbu, ar pačios sistemos pritaikytos patikimam DI agentų darbui.

Šiai temai dėmesio skyrė ir 2026 m. paskelbtas tarptautinės interneto standartų organizacijos IETF techninio dokumento projektas, kuriame nagrinėjama, kaip programų sąsajas (API) pritaikyti DI agentams.

API yra technologija, leidžianti skirtingoms programoms tiesiogiai keistis informacija ir atlikti veiksmus, nenaudojant žmogui skirtų ekranų, mygtukų ir aplinkos.

Įprastai programuotojas išnagrinėja sistemos dokumentaciją ir parašo kodą, kuris leidžia programoms keistis duomenimis bei atlikti numatytus veiksmus.

DI agentas veikia kitaip: remdamasis sistemos funkcijų aprašymais, jis gali pats pasirinkti, kokius veiksmus ir kokia seka atlikti, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą.

Kad DI agentai galėtų patikimai dirbti, sistemos turi atitikti kelis svarbius principus:

• Aiškios instrukcijos. Agentas turi suprasti, kokias funkcijas gali naudoti, ką jos atlieka ir kada jas pasirinkti.
• Saugus veiksmų kartojimas. Įvykus klaidai ar nutrūkus ryšiui, agentas turi galėti pakartoti veiksmą nesukeldamas nepageidaujamų pasekmių, pavyzdžiui, dvigubo mokėjimo ar užsakymo.
• Tik reikalinga informacija. Agentas turi gauti konkrečiai užduočiai aktualius duomenis, neapkraunant jo pertekline informacija.
• Aiškūs pranešimai apie klaidas. Sistema turi ne tik nurodyti, kas nepavyko, bet ir suteikti agentui informaciją, kaip problemą išspręsti ar kokį veiksmą atlikti toliau.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik techninės detalės. Tačiau būtent nuo jų priklauso, ar DI agentas dirbs sklandžiai ir patikimai.

Todėl svarbu ne tik paties DI agento galimybės, bet ir programinės įrangos, su kuria jis dirba, kokybė bei pritaikymas.

Kur vis dar reikalingas žmogus?

Jeigu DI agentas gali savarankiškai atlikti visą užduočių seką, natūraliai kyla klausimas: ar žmogaus dalyvavimas vis dar būtinas?

Mano tikslas nėra visiškai pašalinti žmogų iš Jūsų darbo procesų. Svarbiausia aiškiai atskirti, ką galima patikėti DI agentui, o kur būtinas žmogaus sprendimas.

Pavyzdžiui, agentas gali surinkti informaciją, ją išanalizuoti ir parengti klientui komercinį pasiūlymą. Tačiau galutinę kainą, svarbias sutarties sąlygas ar mokėjimą turėtų patvirtinti atsakingas žmogus.

Būtent todėl sukuriu paprastą valdymo aplinką, kurioje darbuotojas gali peržiūrėti agento parengtą rezultatą, jį patvirtinti, pakoreguoti arba atmesti.

Gavęs patvirtinimą, agentas savarankiškai tęsia darbą, pavyzdžiui, išsiunčia pasiūlymą klientui, atnaujina duomenis sistemoje ar atlieka kitus numatytus veiksmus.

Žmogus įsitraukia ne todėl, kad DI agentas negali atlikti darbo savarankiškai, o todėl, kad tam tikri sprendimai reikalauja žmogaus vertinimo ir atsakomybės.

Šį požiūrį pagrindžia ir tyrėjų Edwardo Chengo bei Jeshua Chengo 2026 m. balandį paskelbtas mokslinis straipsnis „A Decoupled Human-in-the-Loop System for Controlled Autonomy in Agentic Workflows“. Jame siūloma žmogaus priežiūrą numatyti kaip atskirą DI agentų sistemos dalį, iš anksto apibrėžiant, kada reikalingas žmogaus įsikišimas, kas priima sprendimą ir kaip agentas tęsia darbą.

Mano nuomone, tai vienas svarbiausių principų: žmogaus kontrolė turi būti ne papildoma funkcija, o neatsiejama sistemos architektūros dalis.

Be to, žmogaus įsitraukimo poreikis gali mažėti palaipsniui. Iš pradžių darbuotojas gali tikrinti kiekvieną agento atliktą užduotį. Vėliau, įsitikinus sistemos patikimumu, tik išimtinius ar didesnės rizikos atvejus. O aiškiai apibrėžtos, mažos rizikos užduotys ilgainiui gali būti atliekamos visiškai savarankiškai su itin retais periodiniais patikrinimais.

Taip DI agentams suteikiamas savarankiškumas didėja remiantis realiais jų darbo rezultatais, išlaikant žmogaus kontrolę ten, kur ji būtina.

Kaip atpažinti darbus, kuriuos verta perduoti DI agentui?

Kuriant DI sprendimus, sudėtingiausia dažnai būna ne pasirinkti technologiją, o suprasti, kuriuos įmonės procesus iš tiesų verta automatizuoti ir perduoti DI agentui. Kasdienėje veikloje daugybė užduočių kartojasi, tačiau ne visos jos vienodai tinkamos būti patikėtomis DI agentams.

Todėl, pirmiausia, ieškau aiškių, pasikartojančių darbo ciklų: procesų, kuriuose galima apibrėžti pradinę užduotį, veiksmų seką ir patikrinamą rezultatą.

Vertindamas, ar tokį procesą verta perduoti DI agentui, atsižvelgiu į keturis pagrindinius kriterijus.

1. Darbas reguliariai kartojasi

Užduotis atliekama kasdien ar kas savaitę, todėl jos automatizavimas gali sutaupyti reikšmingai daugiau laiko nei vienkartinio darbo automatizavimas.

2. Procesą galima aiškiai aprašyti

Turi būti įmanoma nustatyti, kokius veiksmus, kokia seka ir pagal kokias taisykles reikia atlikti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Jeigu darbuotojai tą pačią užduotį atlieka skirtingais būdais, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kaip procesas turėtų vykti, ir apibrėžti bendrą jo eigą.

3. Reikalinga informacija yra prieinama

DI agentas turi turėti galimybę pasiekti užduočiai reikalingus duomenis, dokumentus ir sistemas. Jeigu svarbi informacija nėra užfiksuota arba ją žino tik konkretus darbuotojas, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad ji būtų tinkamai parengta ir prieinama agentui.

4. Yra aišku, kur reikalingas žmogaus sprendimas, kritinis vertinimas ar įsitraukimas

Svarbu nustatyti, kuriuos veiksmus agentas gali atlikti savarankiškai, o kuriuose etapuose būtinas žmogaus vertinimas ar patvirtinimas.

Jeigu žmogaus sprendimo reikia tik keliuose aiškiai apibrėžtuose etapuose, juos galima įtraukti į automatizuotą procesą. Tačiau jei beveik kiekvienas žingsnis reikalauja individualaus vertinimo, tokį darbą automatizuoti gerokai sudėtingiau.

Įvertinus šiuos keturis kriterijus, galima nuspręsti, ar procesą verta patikėti DI agentui, ir pradėti kurti tam reikalingą sistemą.

Agentui suteikiamos reikalingos funkcijos, aprašoma veiksmų seka, o žmogaus patvirtinimai numatomi ten, kur jų iš tiesų reikia.

Iš pirmo žvilgsnio darbuotojo veikla gali atrodyti kaip vientisas, sunkiai automatizuojamas darbas. Tačiau įsigilinus į kasdienes užduotis dažnai paaiškėja, kad dalį jų sudaro aiškūs, pasikartojantys procesai, kuriuos galima patikėti DI agentams.

Todėl pradėdamas projektą pirmiausia analizuoju ne pareigybės aprašymą, o tai, kaip darbas iš tikrųjų vyksta: iš kur darbuotojas gauna informaciją? Kokiose sistemose jos ieško? Kokius veiksmus nuolat kartoja? Kada priima savarankiškus sprendimus ir kaip tikrina rezultatus?

Kartais pakanka vos kelių valandų stebėjimo bei analizės, kad pavyktų pastebėti automatizavimo galimybes, kurių neatskleidžia net išsamūs procesų aprašymai.

Būtent šiame etape dažnai sprendžiu, ar DI projektas sukurs realią vertę Jūsų veiklai: techniškai pažangus sprendimas savaime dar nereiškia, kad jis išspręs tikrą problemą, sutaupys darbuotojų laiką ar padės įmonei dirbti efektyviau, jis turi derėti ir būti organiškai integruojamas į Jūsų veiklą.

Ką svarbu žinoti įmonei, svarstančiai diegti DI agentus?

Norint įmonėje pradėti naudoti DI agentus, nebūtina išmanyti visų technologinių subtilybių. Tačiau prieš pasirenkant sprendimą verta jo kūrėjui užduoti du esminius klausimus.

1. Kaip DI agentas dirbs su Jūsų naudojamomis sistemomis?

Kai kurie DI agentai veikia panašiai kaip žmogus: atidaro programas, spaudžia mygtukus, pildo formas ir atlieka veiksmus ekrane. Toks sprendimas gali būti naudingas, tačiau turi trūkumų. Pasikeitus programos išvaizdai, mygtukų vietai ar puslapio struktūrai, agento darbas gali sutrikti.

Kitas būdas: tiesioginis agento ryšys su sistemomis per API sąsajas (tai būdas skirtingoms programoms tiesiogiai keistis duomenimis ir atlikti veiksmus, nenaudojant žmogui skirtų ekranų ar mygtukų). Tokiu atveju agentas gali atlikti veiksmus nesinaudodamas žmogui skirta grafine aplinka, todėl jo veikimas paprastai būna mažiau priklausomas nuo jos pokyčių, o patį procesą lengviau tikrinti ir prižiūrėti.

Abu būdai turi savo paskirtį. Svarbiausia suprasti, kaip veiks Jūsų pasirinktas sprendimas, kiek jis bus patikimas ir nuo kokių techninių pokyčių priklausys jo veikimas.

2. Kuriuose etapuose reikės žmogaus dalyvavimo?

DI agentas gali savarankiškai atlikti daugybę užduočių, tačiau svarbu iš anksto nustatyti, kada reikės darbuotojo sprendimo ar patvirtinimo.

Pavyzdžiui, agentas gali parengti komercinį pasiūlymą, tačiau prieš išsiunčiant jį klientui atsakingas darbuotojas patvirtins kainą ir sąlygas.

Arba agentas gali savarankiškai atsakyti į standartines klientų užklausas, o sudėtingesnius atvejus perduoti specialistui.

Todėl neužtenka vien pažado, kad sistema išliks Jūsų kontroliuojama. Turi būti aišku, ką agentas atliks savarankiškai, kada įsitrauks žmogus ir kaip bus tikrinama darbo kokybė.

Atsakymai į šiuos du klausimus padės įvertinti ne tik DI sprendimo galimybes, bet ir tai, ar jis galės patikimai veikti kasdienėje Jūsų įmonės veikloje.

Mano, kaip DI sistemų architekto, vaidmuo

Mano darbas nesibaigia DI agento sukūrimu. Kuriu visą jo veikimui reikalingą sistemą: nuo integracijų su įmonės naudojamomis programomis ir duomenų šaltiniais iki aiškių darbo instrukcijų bei žmogaus kontrolės mechanizmų.

Visos šios dalys turi veikti kaip viena visuma.

Net ir pažangiausias DI agentas nesukurs laukiamo rezultato, jeigu negalės pasiekti reikalingos informacijos, tinkamai atlikti veiksmų ar patikimai sąveikauti su kitomis sistemomis.

Todėl man svarbiausia ne tai, kiek daug DI agentas teoriškai gali, o kokią realią vertę jis sukuria ir kaip patikimai veikia kasdienėje Jūsų įmonės veikloje.

Sukurtą sprendimą perduodu klientui kartu su programiniu kodu, reikalingomis prieigomis ir dokumentacija. Taip Jūsų komanda gali ne tik naudotis sistema, bet ir ją savarankiškai prižiūrėti bei tobulinti.

Šiandien daug kalbama apie DI agentų galimybes, tačiau kur kas mažiau apie sistemas, kuriose jie turės dirbti.

Manau, būtent čia slypi vienas svarbiausių artimiausių metų technologinių pokyčių. Programinė įranga vis dažniau bus kuriama ne tik žmonėms, bet ir DI agentams, kurie galės tiesiogiai naudotis jos funkcijomis ir savarankiškai atlikti vis daugiau užduočių.

Ateities organizacijas kurs ne vien pažangesni DI įrankiai, o gebėjimas sujungti žmones, dirbtinį intelektą ir verslo procesus į vieną efektyviai veikiančią sistemą.

Jeigu norite išsiaiškinti, kuriuos Jūsų įmonės procesus verta perduoti DI, pradėkime nuo DI konsultacijos arba veiklos įvertinimo.

O jeigu jau žinote, kokias užduotis norite perduoti agentams, galime aptarti Jūsų DI agentų komandos sukūrimą.